Moterų treniravimas

Treniruojant moteris yra tam tikrų fiziologinių (ir psichologinių) aspektų, kuriuos mes visi treniruodami kartais pamirštame. Šis mažas rašinėlis daugiau skirtas treneriams, tačiau ir sportuojančioms moterims verta žinoti, kad tam tikri dalykai yra natūralūs ir juos galite aptarti su treneriu ar trenere.

Tad pradėkim:

1. Moterys turi krūtis. Jei pastebėjote, ar klientė pasakė, kad pamiršo sportinę (ar kitą gerai laikančią) liemenėlę, neskirkite pliometrinių pratimų, šokinėjimo per virvutę, bėgimo. Net ir su gana mažomis krūtimis jie gali būti skausmingi ir nepatogūs (arba moteris jaus psichologinį diskomfortą).
2. Dalis moterų turi dideles krūtis. Tokiu atveju jos dažnai dedasi dvi sportines liemenėles. Tačiau net ir tai dažnai joms neleidžia patogiai daryti šuoliukų ar bėgti. Atsižvelkite į tai ir aptarkite su kliente, jei matote, kad tam tikri pratimai jai sukelia diskomfortą. Didelės krūtys gali apriboti kai kurių pratimų judesio amplitudę, o kai kuriuos daryti yra nepatogu (pvz. giros (svarsčio) siūbavimas dviem rankom turėtų būti keičiamas į viena ranka).
3. Moterų viršutinė kūno dalis dažnai yra silpna, skirkite joms tiek prisitraukimus, tiek atsispaudimus, bet pradėkite nuo lengviausių modifikacijų. Nepriverskite jų pasijusti itin silpnom, tačiau ir nenuvertinkite jų sugebėjimų. Beje, moterys dažniausiai negali padaryti prisitraukimų ar atsispaudimų, nes jų tiesiog nesitreniruoja.
4. Tam tikri pratimai moteris gali priversti jaustis nejaukiai ne dėl pratimo, o aplinkos. Tad visus pasilenkimus, pritūpimus, traukas idealu būtų daryti su sėdmenimis atsuktais į sieną. Moterys gali jaustis nejaukiai taip stipriai, kad visą pratimą atliks neteisingai.
5. Moterims būna mėnesinės. Pripažinkite, kad menstruacijos egzistuoja, o papildomi taškai, jei visada salėje turėsite paketų ir tamponų atsargas.
6.  PMS taip pat yra realus. Daliai moterų jis gali būti minimalus, tačiau daliai tinimas, pilvo pūtimas ir skausmai bei nuotaikų pokyčiai yra labai stiprūs ir sunkūs. Sportas dažniausiai padeda, bet apie intensyvumą tokiu atveju galvokite po apšilimo.
7. Plaukai. Šalia paketų atsargų pasidėkite ir keletą plaukų gumyčių.
8. Moterys gimdo. Ir vien todėl, kad jų gydytojas pasakė, kad jos gali mankštintis, nereiškia, kad jų pogimdyminis laikotarpis baigėsi ir staiga viskas grįžo į savo vietas. Diastazės bei laikysenos pakitimų įvertinimas yra trenerio darbas, jei jis ar ji nusprendė treniruoti moterį po gimdymo (nesvarbu keli mėnesiai ar metai). Moters sporto intensyvumo stabdymas taip pat bus trenerio reikalas, nes visuomenės ir medijų spaudimas „atgauti savo kūną“ yra itin stiprus šiuo jautriu ir pilnu streso laikotarpiu.
9. Sutrumpėjusi Achilo sausgyslė ir blauzdų raumenys. Jei jūsų klientė daug laiko praleidžia vaikščiodama su aukštakulniais, turėkite tai omenyje parinkdami pratimus. Tokiu atveju greičiausiai bus sumažėjusi čiurnos judesių amplitudė, tad tam tikri pratimai basomis arsu batais maža pakulne bus negalimi.
10. Nešaukite ir nebūkit per griežti. Dauguma moterų nėra užsiėmusios komandiniu ar kitu rimtu sportu su treneriu (gimnastika, atletika ir pan), net ir moterų komandose treneriai griežtumą rodo daug rečiau, nei vyrų, nes mergina dažnai turi būti itin motyvuota, itin mylėti tą sportą ir neturėti galimybės pereiti kitur, kad taikytųsi su psichologiniu smurtu. Kitas svarbus aspektas, jokiu būdu nemažinti moters savivertės (kad ir nekaltais komentarais). Moterys, kurioms reikia griežtumo ir kariuomenės seržanto nesibodės iš jūsų to paprašyti.
11. Neskirstykit pratimų į vyriškus ir moteriškus. Darbas su štangomis, laisvais svoriais, mokymas daryti prisitraukimus ir atsispaudimus įgalina. Bet galimybių ir sugebėjimų pervertinimas taip pat yra blogai. Nereikia didelio nustebimo, nei kai moteris parodo, kad kažką sugeba, nei kai pamatote, kad nesugeba.

Kokius punktus pridėtumėte prie šio sąrašo?